Alergijos: priežasčių nustatymas, prevencija ir veiksmingas gydymas

Alergijos jau seniai tapo visuotine liga ir visame pasaulyje kamuoja milijonus žmonių. Taip pat Vokietijoje ir Austrijoje beveik kas trečias žmogus per savo gyvenimą susiduria su alergine liga.
Kaip atsiranda alergijos, kokių naujų mokslinių žinių yra ir ką galite padaryti, kad palengvintumėte simptomus ar užkirstumėte kelią alergijai?
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime šį sveikatos iššūkį.

Kas yra alergija?
Alergija – tai imuninės sistemos pernelyg stipri reakcija į paprastai nekenksmingas medžiagas, vadinamas alergenais. Jos gali būti aplinkoje, pavyzdžiui, žiedadulkėse, gyvūnų plaukuose ar naminių dulkių erkiuose, arba maisto produktuose, pavyzdžiui, žemės riešutuose, piene ar kiaušiniuose. Alergikų imuninė sistema klaidingai laiko šias medžiagas pavojingomis ir sukelia imuninį atsaką, kuris sukelia tokias reakcijas kaip čiaudėjimas, odos bėrimai ar kvėpavimo sunkumai.

Kodėl daugėja alergijų?
Per pastaruosius dešimtmečius alergikų skaičius visame pasaulyje išaugo. Mokslininkai sukūrė keletą teorijų, kodėl alergijos tampa vis dažnesnės:

• Higienos hipotezė
  . Ši teorija teigia, kad mūsų šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriam būdingi aukšti higienos standartai, nebeužtikrina pakankamo imuninės sistemos treniravimo. Todėl vaikai, augantys sterilioje aplinkoje, yra labiau linkę susirgti alergijomis. Įdomu tai, kad naujausi tyrimai rodo, jog sveika ir įvairi mikrobioma – tai yra visuma mikroorganizmų žarnyne – atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą. Vaikai, augantys su naminiais gyvūnais arba gyvenantys kaimo vietovėse, kur jie dažniau susiduria su mikrobais, turi mažesnę alergijų riziką.
• Aplinkos veiksniai ir klimato kaita
  Oro tarša, žiedadulkių kiekio didėjimas dėl ilgesnių žydėjimo sezonų ir kylančių temperatūrų prisideda prie alerginių ligų plitimo. Klimato kaita lemia ne tik ilgesnius žiedadulkių sezonus, bet ir didesnę alergenų koncentraciją, ypač žolės ir beržų žiedadulkių. Šie pokyčiai gali padidinti šienligės ir astmos sunkumą.
• Ankstyvas kontaktas su alergenais
  Naujausi tyrimai paneigia prielaidą, kad vaikystėje reikėtų vengti kontakto su potencialiais alergenais. Šiandien ekspertai rekomenduoja kūdikiams jau pirmaisiais gyvenimo metais duoti nedidelius alergenų kiekius, pavyzdžiui, žemės riešutų ar kiaušinių. Šis žingsnis gali sumažinti maisto alergijų riziką ir sustiprinti imuninę sistemą.
• Mitybos pokyčiai ir mikrobiomas
  Mūsų mityba daro įtaką mikrobiomui. Nesubalansuota mityba, kurioje mažai ląstelienos ir daug pramoniniu būdu perdirbtų maisto produktų, gali sumažinti žarnyno floros įvairovę ir padidinti alergijos riziką. Tyrimai rodo, kad sveiką mikrobiomą skatina ne tik mityba, bet ir kontaktas su įvairiais mikrobais, o tai savo ruožtu gali sumažinti alergijų riziką.

Apibendrinant, šie veiksniai rodo, kaip stipriai šiuolaikiniai gyvenimo įpročiai, aplinkos pokyčiai ir mityba veikia imuninę sistemą ir prisideda prie alergijų plitimo.

Šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai

• Molekulinė alergijos diagnostika
  Naudodami šį metodą, gydytojai gali identifikuoti konkrečias baltymų molekules, sukeliančias alerginę reakciją. Tai leidžia patikslinti diagnozę ir taikyti tikslingesnį gydymą.
• Alergenų imunoterapija (AIT)
  AIT, dar vadinama hiposensibilizacija, yra vienintelis gydymo būdas, kuris tiesiogiai veikia alergijos priežastis. Jo metu imuninė sistema ilgą laiką veikiama didėjančiomis alergeno dozėmis, kol ji tampa tolerantiškesnė. Tyrimai rodo, kad šis gydymas ne tik palengvina simptomus, bet ir sumažina astmos išsivystymo riziką.
• Biologiniai preparatai: nauja viltis
  Biologiniai preparatai yra nauja vaistų klasė, tikslingai veikianti imuninį atsaką. Jie pasirodė esą ypač veiksmingi sunkiais astmos ir atopinio dermatito atvejais.
• ALLEOVITE IMMUN: pagalba imuninei sistemai
  Maisto papildas ALLEOVITE siūlo novatorišką požiūrį į imuninės sistemos stiprinimą alergijų atveju. Šios kapsulės sudėtyje yra specialus putpelių kiaušinių miltelių ir kalcio askorbato derinys, kuris žinomas dėl teigiamo poveikio imuninės sistemos reguliavimui.
  • Putpelių kiaušinių milteliai
    Putpelių kiaušiniai tradiciškai vertinami dėl savo hipoalerginių savybių. Juose esančios maistinės medžiagos gali padėti nuraminti imuninę sistemą ir sušvelninti alergines reakcijas.
  • Kalcio askorbatas
    Kaip pH neutralus vitaminas C, kalcio askorbatas stiprina imuninę sistemą ir tuo pačiu veikia kaip antioksidantas, kuris apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso – dažno alergijų palydovo.

Reguliarus ALLEOVITE IMMUN vartojimas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir ilgam laikui pagerinti alergikų gyvenimo kokybę.

Kaip susidoroti su alergijomis kasdieniame gyvenime
Jei sergate alergija, tikslingos priemonės gali palengvinti jūsų kasdienį gyvenimą:

• Alergija žiedadulkėms
  Įsirenkite žiedadulkių apsauginius tinklelius, prieš miegą išplaukite plaukus ir vengkite veiklos lauke, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didelė.
• Namų dulkių erkės
  Naudokite nuo erkių apsaugančius užvalkalus, reguliariai skalbkite patalynę ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje ir sumažinkite kilimų bei audinių baldų kiekį gyvenamosiose patalpose.
• Maisto alergijos
  Atidžiai skaitykite etiketes, kad išvengtumėte paslėptų alergenų, ir informuokite draugus bei šeimos narius apie savo alergiją.

Alergijos yra sudėtinga ir daugialypė liga, kurios paplitimas toliau didėja. Dėka šiuolaikinių mokslinių tyrimų, mes geriau nei bet kada anksčiau suprantame jos priežastis ir mechanizmus. Pažanga diagnostikos srityje bei nauji gydymo būdai suteikia vilties sergantiems žmonėms. Naudodami tokius produktus kaip ALLEOVITE IMMUN, kuris siūlo unikalią putpelių kiaušinių miltelių ir kalcio askorbato kombinaciją, galite aktyviai prisidėti prie savo imuninės sistemos stiprinimo.

Mūsų rekomenduojamas produktas, susijęs su šiuo straipsniu: